top of page

AgAu

Kaip save apibūdintum, ką veiki, ką mėgsti?

 

Manau, kad esu intravertė, kuri niekada nenuobodžiauja savo pačios kompanijoje. Kaip ir dauguma, mėgstu keliauti. Mano paskutinė kelionė buvo į Maroką, kopiau į Toubkal kalną, kuris yra virš 4000 metrų aukščio, norėjau išbandyti save neįprastomis sąlygomis. 

Neišvargino manęs nei kopimas, nei miegas kalnų trobelėje be karšto vandens, tvankiame kambaryje pilname žmonių, nei nuspaustos kojos… Tad dabar svajoju apie Kazbeką Gruzijoje. 

DSC_0061.jpg

Jeigu galėtum susitikti su bet kokiu žmogumi, koks tai būtų žmogus?

 

Norėčiau susitikti su žmogumi iš ateities. Gal kvailai skamba, tačiau būtų įdomu sužinoti, koks pasaulis laukia, tiek globaliai, tiek technologiškai, tiek madoje.

 

Prieš penkis metus atvažiavai į Vilnių, gal galėtum plačiau papasakoti apie juvelyrikos mokymąsi? Kaip sekėsi, kaip sugalvojai to imtis?

 

Net nežinau, tikriausiai būna dalykų, kurie traukia, apie kuriuos dažnai galvoji ir pats nesupranti kodėl, bet negali nuo jų atsitraukti. Taip nutiko ir su juvelyrika. Mintyse vis susikurdavau kažkokį projektą ir galvodavau, kaip jį įgyvendinti, kaip gaminti, darbų seką, kokių įrankių reikėtų ir galiausiai bandydavau jį materializuoti. Pradžioje buvo daug nesėkmių, bet dabar labai smagu matyti, kad mintyse sukurtas papuošalas tampa tokiu pat ir tikrovėje.

DSC_0040.jpg

 Pas ką mokeisi? 

 

Baigiau mokyklą pas Darijų Gerliką. Manau, jog daugelis jaunų Vilniaus juvelyrų pas jį ir pradėjo savo kelią. 

 

Kokia buvo kūrybos pradžia? Kaip sugalvojai, kad pati pradėsi juvelyriką pardavinėti, kas tai paskatino?

 

Pradžia buvo tiesiog smagi ir įdomi. Tikrai nežinojau, kur ji mane nuves. Pramokus pradėjau sau gamintis papuošalus, paskui artimiesiems, o po to draugams, draugų draugams ir taip viskas ir įsisuko. Galiausiai pabandžiau savo pomėgį paversti kažkuo daugiau. Taip ir gimė AgAu. 

Kaip apibūdintum “AgAu” kaip brand’ą ir stilių?

 

AgAu - truputį chaotiškas, netaisyklingų formų, kartais masyvus ir sluoksniuotas, skirtingų stilių. Mėgstu derinti klasikinius ir neaiškios formos žiedus. Taip pat mėgstu natūralius akmenis, manau, jie suteikia gyvybės papuošalui, pačiam metalui. Galima sakyti, jog turiu priklausomybę akmenims, nuolat juos perku, kaupiu, pamatau - vėl perku. 

 

Kaip gimė pavadinimas?

 

Buvau sugalvojusi kelis variantus, tačiau AgAu man pasirodė artimiausias. AgAu yra Argentum ir Aurum kombinacija, nuo sidabro ir aukso. Pavadinimas be paslėptos minties, tiesiog metalai su kuriais dirbu. Bet tas paprastumas mane ir žavi.

Kas tave įkvepia kurti? Gal yra kažkokių elementų ar žmonių, kurie tave įkvepia?

 

Aplinka. Akmenys. Nors dažniausiai kažkokias netaisyklingas formas tiesiog sugalvoju mintyse ir po to jas bandau perkelti į metalą. 

 

Kaip atrodo tavo kūrybos procesas

 

Priklauso nuo to, ar tai yra individualus užsakymas, ar mano pačios gaminamas papuošalas, kuris tik lauks savo žmogaus. Dažniausiai individualiuose užsakymuose nėra daug kūrybos, nes jie prieš gaminimą jau būna aptarti ir visos detalės aiškios. Bet jei tai ne užsakymas, tada mėgstu savęs neįsprausti į eskizo rėmus ir, jei tik norisi, leisti sau nukrypti nuo pradinės idėjos, nes man kūryba yra žaidimas.

Ar dabar dirbi prie privačių užsakymų? 

 

Taip. Bet šiuo metu visi mano užsakymai yra panašūs kaip ir mano AgAu kuriami, tik skiriasi šiek tiek forma ar akmuo. Stengiuosi stilistiškai nenukrypti nuo to, kas man šiuo metu patinka.

 

Kaip atrodo tavo įprasta darbo diena?

 

Priklauso nuo to, ar turiu užsakymų, ar individualiai kuriu, tačiau daugiausiai laiko praleidžiu prie savo juvelyrikos stalo ir litavimo stalo.

 

Ar buvo kažkokių pokyčių dizainuose nuo pradžios iki dabar?

 

Tikriausiai didžiausias pokytis yra tai, jog išsigryninau savo stilių, nes pradžioje tiksliai nežinojau, ką noriu daryti. Bandžiau kurti kažką, kas būtų populiaru, patiktų kitiems ir tada supratau, jog nei man procesas įdomus, nei patinka, o galiausiai - nesigauna. Tada pamaniau, jog smagiausia kurti tai, ką norėčiau nešioti pati. Dabar tuo ir vadovaujuosi, pagalvoju: “jeigu šitą nešiočiau, tada tikrai gerai”. Ir keisčiausia, kad šita mano teorija veikia. Nes visada perkamiausi papuošalai tie, kuriuos kuriu „kaip sau“.

Koks tavo mėgstamiausias dirbinys?

 

Neturiu vieno mėgstamiausio, bet man labiausiai patinka nepriklausomi, netvarkingi žiedai, tai kaip jie atrodo, pats gaminimo procesas. Tokius užsakymus dažniausiai ir gaunu.

 

Ar dirbi tik su auksu ir sidabru? 

 

Taip, tik su auksu ir sidabru. Pradėjau nuo sidabro, po to priėjau prie aukso. Man patinka šitie metalai, nes juos gali visada perdirbti, nepavyksta – gali daryti iš naujo arba seną papuošalą paversti nauju, priešingai nei kitus bižuterinius metalus ar keramiką. Negalėčiau dirbti su keramika, man būtų baisu sugadinti kūrinį ir negalėti jo perdirbti.

Ko daugiau nebekurtum?

 

Nebekurčiau tų dirbinių, kurie atrodo einami. Būna, jog aprangoje ir papuošaluose yra kažkoks vienas dizainas ir tam tikru momentu jis pasidaro populiarus. Pavyzdžiui, dizaino mugėse vienas suknelės modelis tampa populiarus, ir tuomet kitoje mugėje visi irgi turi panašų modelį, nes kažkam pasisekė. Tai ir juvelyrikoje irgi yra tokių dirbinių, kurie kartojasi, pas daug ką yra panašūs, nes tai tuo metu populiaru. Pradžioje pabandžiau daryti tai, kas turėtų patikti daugumai, bet greit supratau, kad manęs tai visai nedžiugina. Juk aš pati visai nenoriu būti kaip dauguma, tai kam man stengtis kurti daugumai.

 

Gal norėtum kažką naujo išbandyti?

 

Norėčiau praplėsti gemologijos žinias. Mielai kažką su tuo dar studijuočiau ar bent lankyčiau kursus. Taip pat manau, kad juvelyrikoje reikia visada mokytis, gilinti žinias -  tai nenutraukiamas procesas. 

 

Ar yra mėgstamiausia kūrybos proceso dalis?

 

Man patinka pradžia, idėjos generavimas, svarstymas, ką daryti, kaip daryti. Procesas yra įdomus, o pabaiga visada džiugina. Bet jei reikėtų išsirinkti konkretų momentą, tai būtų tikrai kūrybos pradžia. Smagu paimti naują akmenuką ir galvoti: “kas čia tiktų”. Ir tikriausiai tai nėra labai gerai, nes tada norisi dešimt darbų pradėti, po dešimt darbų sugalvoji dar kažką naujo, o tada, savaime suprantama, atsiranda daug nebaigtų darbų.

Prie ko šiuo metu dirbi?

 

Dabar turiu užsakymą, kuriame savo dizainą kursiu iš klientės aukso, sakė, jog atneš auksines dantų karūnėles. Taip pat turėsiu kitą užsakymą, kur klientas minėjo, jog bus ne iš tipinio aukso. Sakau “dantys?”, sako: “taip”. Niekada negalvojau, kad kartais reikės auksą nuo dantų krapštyti, bet juvelyrams pasitaiko. Beje, to aukso praba yra didelė, todėl visai geras senelių ar prosenelių palikimas. Taip pat turiu ir vestuvinių žiedų užsakymų ir kelis sidabrinius žiedus.

 

Ar turi kokių patarimų norintiems pradėti kurti?

 

Man atrodo, kad pradžia būna sunkiausia, nes turbūt visi nori, kad ta pradžia

būtų ideali, viskas būtų tobula ir originalu. Taip save apkrauname lūkesčiais ir delsiame pradėti, kol visi taškai nebus sudėti ant i. Mano patarimas būtų kuo mažiau svarstyti kaip viskas atrodys, tiesiog daryti, ir tada viskas susidėlios į savo vietas. Idėja fotografuoti papuošalus su vaisiais irgi atėjo visai netyčia, o vėliau supratau, jog tai atrodo labai gražiai ir vaisių tematika pradėjo kartotis. Pradžioje turėjau idėją viską daryti tvarkingai, ant paprasto fono, gražiai išeksponavus savo papuošalus, o štai kas gavosi. 

bottom of page